Daugelis prisimena, kaip meras S. Mičiulis, administracijos direktorius M. Petraitis ir buvęs liberalų partijos skyriaus pirmininkas D. Stankus bandė visus įtikinti, kad, jiems būnant valdžioje, šilumos kaina Tauragėje tik mažės ir galiausiai pasieks mažiausią kainą Lietuvoje. Buvo skelbiama, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių mažėsiančią šilumos kainą, bus tai, kad biokurą pirks tik iš biržos, nes neva anksčiau konkurso tvarka pasirinktas vienas tiekėjas buvusi blogybė, kuri ir neleido mažinti šilumos kainos.
Opozicijos argumentai, kad šilumos kainos nustatymui svarbiausias elementas yra ne iš ko ar iš kur perki biokurą, bet kokią kainą moki, liberalams buvo kaip „eilinis politikavimas“. Suprantama, kad sakoma tiesa, jog ne jų „efektyvus ir teisingas“ valdymas mažino šilumos kainą, o biokuro kainos kritimas rinkoje, jiems buvo nepriimtinas, ir, kaip liaudies posakyje sakoma, „stojo kaip ašaka gerklėje“.
Šiandien biokuro biržoje yra net 89 biokuro pardavėjai, o atliekant biokuro pirkimą perki tikrai ne iš vieno tiekėjo – bet ar tai tikrai gali užtikrinti šilumos kainos mažinimą? Tokie pliurpalai ir yra tikrasis politikavimas arba, tiksliau sakant, gyventojų mulkinimas, ką liberalai paskutinius tris metus ir daro. Tik nuo realybės nepabėgsi, tą akivaizdžiai įrodo biokuro ir šilumos kainų palyginimai (žiūrėti diagramą).
2018 metų balandžio mėnesio šilumos kaina - 5,78 ct/kwh (kai tiekėjų daug) yra tokia pati kaip ir 2014 metų balandžio mėnesį – 5,78 ct/kwh (kai tiekėjas buvo vienas). Kodėl taip yra, atsakyti nesudėtinga – biokuro kainos rinkoje beveik susilygino, 2014 m. – 210,24 eurai/tne, 2018 m. – 195,91 eurai/ne (VKEKK duomenys). Akivaizdu, kad nei „depolitizuota“ šilumos tinklų valdyba, nei „efektyvus, skaidrus ir teisingas“ valdymas ar biokuro pirkimas iš biržos čia niekuo dėti, nes šilumos kainą nulemia biokuro kainos dedamoji, kurią savo sprendimu tvirtina savivaldybės taryba, o šio sprendimo teisingumą įvertina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Tauragės šilumos kaina balandžio mėnesį buvo 14 vietoje, o gegužės mėnesį jau 16 vietoje. To nėra buvę nuo 2010 metų, kai buvo pradėtas šilumos kainų palyginimas šalyje. Gal tai viena iš priežasčių dėl ko atsistatydino Tauragės šilumos tinklų direktorius M. Nevardauskas ?
Klausimas merui – ar politinė šilumos kainos mažinimo akcija jau baigta?
Tauragės rajono savivaldybės socialdemokratų frakcija