Tauragė – mano gimtasis kraštas. Su juo ir sieju savo ateitį. Jis gali būti sėkmingas tiek, kiek sukuria galimybių visiems rajono gyventojams. Šiandieną dažnai matau kliovimąsi rinka, indeksais, neretai norima atrodyti prieš kitus geresniais nei esame. O tikrovėje eilinio piliečio balsas negirdimas, valdžia priiminėja sprendimus už uždarų durų, lyg tai būtų ne rajono gyventojų reikalas, o uždaros grupelės žmonių.
Situaciją privalu keisti iš esmės, nes tik vieningas rajonas pajėgus susitvarkyti su savo bėdomis ir negandomis. Esu pasiruošęs visus girdėti ir kalbėti visų tauragiškių vardu, nes savivaldą aš matau kaip gyvą instituciją, dirbančią visiems rajono žmonėms. Laikas gilinti demokratiją mūsų savivaldybėje: tai vietos referendumai, apklausos, kai gyventojai turėtų galimybę tiesiogiai pareikšti nuomonę ir kritiką dėl įvairių sprendimų.
Savivaldybės valdomų įmonių UAB „Dunokai“, UAB Tauragės butų ūkis privatizavimas, Tauragės ženklo – „malūnėlio“ sukūrimas už pasakiškus pinigus, vaikų darželio privatizavimas – sprendimai, kurie turėjo būti priimti tik gerai išdiskutavus su gyventojais, o ne už uždarų durų. Jei norime ne tik deklaracijomis būti modernūs ir komunikuojantys – sukurkime programėlę mobiliesiems įrenginiams, kurios pagalba gyventojai apie savivaldos reikalus ne tik gaus svarbiausią informaciją, bet ir patys galės pasisakyti apie džiaugsmus ir rūpesčius.
Mažinkime biurokratiją atidarydami stiklines duris – trumpinkime gyventojų prašymų nagrinėjimo laiką, nelaukdami įstatymuose nustatytų terminų pabaigos. Išeikim iš puošnių rūmų – padarykim taip, kad kūdikiui gimus nereikėtų tėvams važiuoti į Civilinės metrikacijos skyrių pasiimti gimimo liudijimo, o jis pats pas juos atvažiuotų, kartu su lauknešėliu jaunajam tauragiškiui, su siūlymu tėvams deklaruoti gyvenamąją vietą ir užsirašyti į eilę darželyje. Ten pat, palatoje, malonus tarnautojas viską užpildo, palinki sėkmės ir išvažiuoja. Juk įmanoma? Parodykime dėmesį savo žmonėms! Sutvarkysime miesto centre esantį ūkininkų turgelį, neatiduosime jo privatizavimui, kad ir kaip kažkas to norėtų. Kiekvieną dieną jame apsiperka šimtai tauragiškių. Tai svarbi vieta smulkiajam prekybininkui. Toks turgelis, koks yra šiandien, neatitinka nei prekybininkų, nei pirkėjų lūkesčių.
Jau daugelį metų kalbėdami apie savivaldą mūsų rajone girdime tik apie verslo interesus ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamus indeksus, dėl kurių ir priimami daliai verslo naudingi sprendimai. Tačiau emigracijos mastas išlieka milžiniškas – kasmet prarandame apie 800 darbingų rajono gyventojų. Girdėjome pažadus sukurti ne mažiau kaip 3000 darbo vietų, tačiau po ketverių metų turime tą patį dirbančių žmonių skaičių. Reikia suprasti, kad savivalda darbo vietų nekuria – ji privalo teikti kokybiškas viešąsias paslaugas. Politika ir verslas turi būti partneriai, tačiau savivalda negali tapti vienos verslo grupuotės protegavimo įrankiu. Turi būti aiškus abipusis kompromisas ir skaidrūs sprendimai.
Rizikuoju būti nepopuliarus, bet ne apie emigrantų susigrąžinimą ar sugrįžimą šiandien reikia kalbėti. Ryšiai su diaspora yra svarbūs ir negali nutrūkti. Tiek valstybė, tiek savivalda privalo dėti visas pastangas į čia likusių žmonių gyvenimo gerinimą. Pradėkime keisti požiūrį į žmones. Nežadėkime to, ko nesugebėsime įgyvendinti. Nėra tokio ekonominio recepto, tokio vieno vaistininko, kuris leistų staiga stipriai padidinti atlyginimus ar kažką duoti. Tam, kad kažką gautum, pirmiausiai reikia pačiam kažką duoti.
Šiandien mes norime, kad mūsų draugai, vaikai, anūkai grįžtų į gimtinę. Bet 200 vaikų laukia eilėje patekti į darželį. Elementarus aplaidumas ir neūkiškumas. Vietoj to, kad renovuotų turimą darželio pastatą ir išspręstų problemą, savivaldybė priima sprendimą pastatus parduoti, o po to mautis kelnes per galvą, kad rastų išsinuomoti patalpas darželiui. Kur logika?
Apšviesta, sutvarkyta gatvė ar namo kiemas, patraukli mokykla ir sutvarkytas apšviestas stadionas – tai, ko reikia mums visiems kiekvieną dieną.
Tauragės rajonas yra vienas daugiausiai žvyrkelių turintis miestas apskrityje. Mūsų komandos tikslas – per ketverius metus pasiekti 80 proc. asfaltuotų miesto gatvių.
Daugumos mokyklų stadionai yra apgailėtinos būklės, o mūsų vaikų sveikata spėriai ritasi žemyn. Norėdami pasakyti jaunam žmogui, kad jis mums rūpi, mes privalome suteikti visas sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį. Tauragei reikia modernių, apšviestų, atvirų sporto aikštynų, kuriuo galėtų naudotis visi gyventojai ne ugdymo proceso metu.
Sutvarkę turimą turtą, galime planuoti universalią sporto ir laisvalaikio areną, kurios labai trūksta dideliems renginiams.
Pradėkime rūpintis žmonėmis dabar! Kartu spręskime didžiausius rajono skaudulius.
Darius Petrošius
+37065238877